Aleksandras Čakas (latv. Aleksandrs Čaks, tikroji pavardė Aleksandrs Čadarainis, 1901 m. spalio 27 d. Rygoje, Rusijos imperija – 1950 m. vasario 8 d. Rygoje, Latvijos SSR) – Latvijos poetas, rašytojas.

Kūryba

Eilėraščiuose vyrauja miesto tematika, gausu bohemos gyvenimo vaizdų, išryškinti socialiniai kontrastai. Poemose atsispindi Rygos istorija ir tradicijos, vaizduojamos latvių šaulių kovos dėl nepriklausomybės, atskleidžiamas menininko vidinis pasaulis. Kūrybai būdinga miesto kasdienybės poetizavimas, individo ir jo aplinkos priešpriešos tema, ekspresionizmo poetika, klasikinis eiliavimas derinamas su verlibru. 

Bibliografija

• Aš ir šis laikas (Es un šis laiks), 1928 m.
• Širdis ant šaligatvio (Sirds uz trotuāra), 1928 m.
• Poema apie vežiką (Poēma par ormani), 1930 m.
• Mano rojus (Mana paradīze), 1932 m.
• Umurkumurs, 1932 m.
• Užgaidų veidrodyje (Iedomu spoguļi), 1938 m.
• Matysas, bokalų bajoras (Matiss, kaušu bajars), 1943 m., nebaigta
• Amžinybės palytėtieji (Mūžības skartie 1-2), 1937–1939 m.
• Grok, muzikante (Spēlē, spēlmani), par. 1938–1944 m., išsp. 1972 m.
• Poezija (lietuvių kalba). – Vilnius, Vaga, 1973 m.