Antanas Gelgaudas
Antanas Gelgaudas
- Gimęs:
- 00.00.1792
- Mires:
- 13.07.1831
- Gyvenimo trukmė:
- 39
- PERSON_DAYS_FROM_BIRTH:
- 84863
- PERSON_YEARS_FROM_BIRTH:
- 232
- PERSON_DAYS_FROM_DEATH:
- 70425
- PERSON_YEARS_FROM_DEATH:
- 192
- Be žodžių:
- Antoni Giełgud
- Kategorijas:
- Bendras, Dvarininkas, Šalies nepriklausomybės mūšius
- Pilietybė:
- lietuvių, lenkas
- Kapinės:
- Nurodykite kapines
Antanas Gelgaudas (1792 m. balandžio 27 d. – 1831 m. liepos 13 d. Šnaukštai, Klaipėdos apskr.; palaidotas Kisinuose, Dovilų valsčius) – 1831 m. sukilimo Lietuvoje vadas, brigados generolas.
Kilęs iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų Gelgaudų giminės.
Palaikė Napoleoną I, 1812 m. savo lėšomis suformavo pėstininkų pulką, už nuopelnus prancūzų kariuomenei suteiktas pulkininko laipsnis. Vėliau stojo į Lenkijos kunigaikštystės karinę tarnybą. 1818 m. Kongreso karalystės Pirmosios divizijos pirmosios brigados vadas, brigados generolas.
1830 m. Lenkijoje vadovavo sukilėlių daliniams.
1831 m. gegužės 29 d. žygyje į Lietuvą prie Raigardo (Balstogės vaivadija) jo vadovaujama 12 000 karių kariuomenę sumušė Rusijos imperijos kariuomenės F. Sakeno 5800 karių dalinį.
1831 m. birželio mėn. ties Gelgaudiškiu susijungė su generolo H. Dembinskio junginiu.
Paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių vadu, prie savo štabo sudarė Laikinąją lenkų centrinę vyriausybę Lietuvoje. Apskrityse jo pastangomis buvo atkurta sukilėlių valdžia.
Ilgai delsęs tik birželio 11 d. generolams D. A. Chlapovskiui ir H. Dembinskiui įsakė žygiuoti į Vilnių; tikėjosi, kad Rusijos kariuomenė be mūšio apleis miestą. Jo vadovaujami Lietuvos sukilėliai ir Lenkijos kariuomenė birželio 19 d. Panerių kautynėse dėl Vilniaus pralaimėjo persigrupuoti spėjusiems Rusijos imperijos kariuomenės daliniams. Žuvo 600 Lietuvos sukilėlių ir 364 Rusijos kariai.
Vėliau stengėsi įsitvirtinti tarp Neries ir Šventosios nuo Kauno iki Ukmergės, Žemaitijoje ir kitur organizavo naujus sukilėlių pulkus. Liepos 8 d. jo kariuomenė bandė išvaduoti Šiaulius, bet Šiaulių kautynes pralaimėjo atvykusiems Rusijos rezervinės armijos junginiams, kuriems vadovavo generolas Ivanas Delingshauzenas.
Rusijos kariuomenei užkirtus kelią į Lenkiją į Prūsiją atsitraukiančią sukilėlių kariuomenę suskirstė į 3 dalis. Liepos 13 d. sukilėliams pereinant sieną kilus sąmyšiui nušautas sukilėlių kapitono Stepono Skulskio.
Po jo mirties Gelgaudiškio dvaras buvo nusavintas.
Šaltiniai: wikipedia.org
Nėra vietos
Nėra nuorodų
29.11.1830 | November Uprising
The November Uprising (1830–31), Polish–Russian War 1830–31 also known as the Cadet Revolution, was an armed rebellion in the heartland of partitioned Poland against the Russian Empire. The uprising began on 29 November 1830 in Warsaw when the young Polish officers from the local Army of the Congress Poland's military academy revolted, led by lieutenant Piotr Wysocki. They were soon joined by large segments of Polish society, and the insurrection spread to the territories of Lithuania, western Belarus, and the right-bank of Ukraine. Despite some local successes, the uprising was eventually crushed by a numerically superior Imperial Russian Army under Ivan Paskevich. Czar Nicholas I decreed that henceforth Poland was an integral part of Russia, with Warsaw little more than a military garrison, its university closed.
24.02.1831 | Battle of Białołęka
The Battle of Białołęka was fought from February 24 to February 25, 1831, in the village of Białołęka, Poland, during the November Uprising. Though the Polish forces were victorious over the Russians, the outcome was not decisive, and was inconclusive in the scope of the larger Russo-Polish War.
26.05.1831 | Battle of Ostrołęka
The Battle of Ostrołęka of 26 May 1831 was one of the largest engagements of Poland's November Uprising. Throughout the day, Polish forces under Jan Skrzynecki fought for the control over the town of Ostrołęka against the assaulting Russian forces of Hans Karl von Diebitsch. Although by the end of the day the town was still in Polish hands and the two sides suffered comparable losses, the battle is usually considered a Polish defeat because of the Russian army's almost unlimited strategic reinforcement capability. The Polish Army could not similarly replenish its casualties.