Džiuzepė Garibaldis (it. Giuseppe Garibaldi, 1807 m. liepos 4 d. – 1882 m. liepos 2 d.) – Prancūzijoje gimęs Italijos karinis ir politinis lyderis, įžymus italų revoliucionierius.

Garibaldis atliko svarbų vaidmenį kovoje dėl Italijos susivienijimo ir išvadavimo. Dėl karinių veiksmų Europoje ir Pietų Amerikoje buvo vadinamas „Dviejų pasaulių herojumi“ . Laikomas Italijos nacionaliniu didvyriu.

Biografija

Sulaukęs dvidešimties metų Garibaldis prisidėjo prie karbonarų, Italijos patriotų revoliucionierių. Po nepavykusio sukilimo turėjo bėgti iš Italijos. Prisidėjo prie Urugvajaus nepriklausomybės, vadovavo Italų legionui Urugvajaus pilietiniame kare, po to grįžo į Italiją vadovauti Risorgimento (Italijos suvienijimas) karuose.

1870 m. Garibaldis pats pasiūlė savo pagalbą Prancūzijos respublikai, kariaujančiai su Prūsijos kariuomene. Prancūzijos–Prūsijos kare 1870–1871 m. Garibaldis vadovavo korpusui.