Gabrielius Narutovičius (lenk. Gabriel Narutowicz, 1865 m. kovo 17 d. Brėvikiuose – 1922 m. gruodžio 16 d. Varšuvoje) – pirmasis Lenkijos prezidentas. Jo vyresnysis brolis buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Stanislovas Narutavičius.

 

Biografija

Gimė lietuvių kilmės bajorų šeimoje Brėvikiuose, Alsėdžių valsčiuje. Tėvas Jonas Narutavičius buvo vietos teisėjas, už dalyvavimą 1863 m. sukilime nuteistas vieneriems metams kalėjimo. Tėvas mirė, kai Gabrieliui buvo vos vieneri metai. Augo su broliu Stanislovu Renavo dvare kur jiems mokytojavo Laurynas Ivinskis. 1873 m. su motina persikraustė į Liepoją, kad galėtų leisti vaikus į vokišką gimnaziją, plačiai garsėjusią čia klestėjusia laisve ir tolerancija kitaminčiams. Baigęs Liepojos gimnaziją, Gabrielius įstojo į Sankt Peterburgo Matematinės fizikos institutą, tačiau dėl ligos, studijas tęsė Ciuricho Politechnikos institute, kurias baigė 1895m. Dėl teiktos pagalbos lenkų emigrantams, Rusijos imperijos valdžios sprendimu, jam buvo uždrausta sugrįžti į Rusiją. Dirbo statybos inžinieriumi Šveicarijoje, Vokietijoje. Vadovavo daugeliui Vakarų Europoshidroelektrinių statybai. Nuo 1907 m. iki 1920 m. buvo Ciuricho politechnikos instituto profesorius. Pirmojo pasaulinio karo metu rėmė lenkų pabėgėlius, buvo Pagalbos karo aukoms generalinio komiteto narys. Rėmė svainio J. Pilsudskio idėjas. 1920 m. jo kvietimu atvyko į Varšuvą. Nuo 1920 m. birželio iki 1922 m. birželio buvo Lenkijos viešųjų darbų ministras, 1922 m. birželį trumpai ir Lenkijos užsienio reikalų ministras, taip pat Lenkijos vyriausybės atstovas Vilniaus krašte. 1922 m. gruodžio 9 d. Lenkijos Seimas jį išrinko pirmuoju Lenkijos prezidentu. Iškart po išrinkimo, politiniai oponentai (dešinieji) apkaltino jį ateizmu, valdžion patekimu mažumos balsais, pradėjo puolimo kampaniją. 1922 m. gruodžio 16 d. Varšuvos nacionalinėje galerijoje Zachęta lenkų nacionalistas E. Niewiadomski jį nužudė

 

 

Šaltiniai

↑ Gabriel Narutowicz (Gabrielis Narutovičius, Gabrielius Narutavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 72 psl.

***