Jokūbas Ketleris (vok. Jakob von Kettler; 1610 m. spalio 28 d., Kuldygoje, Latvijoje – 1682 m. sausio 1 d., Jelgavoje) – Kuršo kunigaikštis, valdęs 1641–1682.

Jo valdymo metu valstybė įgavo didžiausią galią ir turtus per visą savo istoriją bei turėjo keletą kolonijų.

Gyvenimas

Ketleris gimė Kuldygoje. Jis buvo paskutinio Livonijos ordino magistro Gothardo Ketlerio anūkas. J. Ketlerio krikštatėviu buvo Anglijos karalius Jokūbas I. Jokūbo Ketlerio valdymo metu kunigaikštystė prekiavo su tokiomis šalimis kaip Nyderlandai, Portugalija, Anglija ir Prancūzija. 1651 m. į Šv. Andriejaus salą netoli vakarinių Afrikos krantų jis pasiuntė laivyną ir nurodė ten įkurti Fort Jacob – Jokūbo pilį. 1654 m. Tobago sala Karibų jūroje taip pat tapo Kuršo kolonija ir buvo pavadinta „Naujuoju Kuršu“.

Kunigaikštis Jokūbas Ketleris buvo švedų kaliniu per karų su Švedija laikotarpį, nuo 1658 iki 1660. Tai stipriai pakenkė kunigaikštystei: kolonijos buvo sugriautos ir prarastos, laivynas – sudegintas. Po karo baigties pavyko atstatyti flotilę ir atimti Tobago salą iš olandų. Kai kurie mano, kad jis ketino kolonizuoti net Australiją, kuri buvo dar nesenai atrasta. Spėjama, kad šis planas turėjo popiežiaus Inocento X palaiminimą. Tačiau šis greit mirė, o naujasis popiežius atsisakė remti kolonizaciją. Kunigaikštis mirė Jelgavoje (Mintaujoje) 1682 m. sausio 1 d.

Šeima

Jokūbas Ketleris vedė Luizą Šarlotę iš Brandenburgo (1617–1676), ir susilaukė šių palikuonių:

• Luiza Elizabeta (1646-1690)
• Frederikas II Kazimieras Ketleris (1650-1698)
• Šarlotė (1651-1728)
• Marija Amalija (1653-1711)
• Ferdinandas (1655-1737)