Jonas Kiška (1547 m. – 1592 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, 1579–1589 m. Žemaičių seniūnas, 1588–1591 m. Vilniaus kaštelionas, Bresto vaivada.

Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos lenkų ir čekų kilmės lietuvių didikų giminės. Tėvas Stanislovas Kiška II, motina Ona Radvilaitė. Žmona kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio duktė Elžbieta Ostrogiškė, vaikų neturėjo.

1554 m. mirus tėvui paveldėjo didžiulį turtą – apie 70 miestų ir 400 kaimų. Motina, išauklėta kalvinizmo dvasia, stengėsi, kad ir sūnus propaguotų abiejų valstybę sudarančių tautų brolybę. Nuo 1563 m. studijavo Bazelio universitete, jo pasaulėžiūrai poveikį darė humanistas, reformacijos šalininkas S. Curione. Jaunystėje aplankyta Italija, Prancūzija ir Ispanija.

Valstybės tarnyba

Nuo 1569 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro raikytojas. 1579–1588 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro taurininkas ir Žemaitijos seniūnas. Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenei 1579–1780 m. šturmuojant Velikije Lukų tvirtovę, į kovos lauką atvedė 400 raitelių ir 120 pėstininkų dalinį. Nuo 1588 m. Vilniaus kaštelionas, Žemaitijos seniūno pareigų atsisakė.

Jo valdose ir jo remiamos veikė beveik visos žinomos LDK antitrinitorių bendruomenės. Jis įsteigė ir išlaikė jų mokyklą Vijoje. Kiškos Lasko dvaro (Valažino apskritis) spaustuvėje 1573–1589 m. buvo išspausdinta apie 20 knygų, tarp jų Vijos mokyklos rektoriaus (1585–1592 m.) arijono Jono Licinijaus Namislovijaus (Namyslowski) dorinių sentencijų rinkinys „Sentencijos bendram visų naudojimui“ (lot. Sententiae ad communem vitae usum, 1589 m.), Cicerono, A. Volano, E. Hofmano, A. F. Modrzevskio ir kt. autorių veikalų. Savo dvare priiminėjo ir finansiškai rėmė žymius rašytojus bei poetus.