Paulas Jozefas Gebelsas (vok. Josef Goebbels, 1897 m. spalio 29 d. – 1945 m. gegužės 1 d.) – NSDAP veteranas (narys nuo 1924 m.), Vokietijos liaudies švietimo ir propagandos ministras (1933–1945 m.), NSDAP Reicho propagandos skyriaus vadovas (1930–1945 m.).

Biografija

Filosofijos mokslų daktaras (Heidelbergo universitetas, 1921). Vedęs, šeši vaikai.

Vienas artimiausių Hitlerio žmonių. Stropus, geras oratorius bei žiaurus ir pavojingas žydams. Bendrauti su nacionalsocialistų partija pradėjo 1923 metais, į ją įstojo 1924 metais ir tapo Berlyno partinės organizacijos vadu. 1928 metais paskirtas spaudos, propagandos ir kultūros šefu, jis tapo vienu iš žymiausių partijos narių ir A. Hitlerio artimų žmonių.

1933 m. naciams atėjus į valdžią, paskirtas propagandos ministru. III Reicho naujos moralės kūrėjas: „Jūs privalote būti negailestingi, kada kalbama apie tuos, prieš kuriuos mes kovojame, ir ką mes pasmerkiame totaliniam sunaikinimui".

Garsėjo kaip oratorius, politinės kovos strategas, Tomo Mano, A. Einšteino, B. Brechto, A. Zejers išvijimo iš Vokietijos iniciatorius. Gebelsui įsakius, buvo nužudytas publicistas fon Oseckis, daug kairiųjų žurnalistų. „Nuo Štetino prie Baltijos iki Triesto prie Adrijos skersai visą žemyną nusileido geležinė uždanga. Už šios linijos – visos senųjų Centrinės ir Rytų Europos valstybių sostinės. Varšuva, Berlynas, Praha, Viena, Budapeštas, Belgradas, Bukareštas ir Sofija – visi šie įžymūs miestai ir aplink juos gyvenantys žmonės yra, turiu pasakyti, sovietinėje sferoje, ir visi jie yra veikiami, viena ar kita forma, ne tik sovietų įtakos, bet ir labai didelės, o kartais vis didėjančios, kontrolės iš Maskvos pusės.” Jo įsakymų buvo sudegintos Markso, Hegelio, Kanto, Heinės, Mano, Tolstojaus, Rolano, Brechto ir kitos naciams „kenksmingos“ knygos. Viena įsimintiniausių jo atakų prieš žydus – Krištolinė naktis (1938 m. lapkričio 9-10 d.), kai buvo įvykdytas vienas žiauriausių nacistinės partijos pogromų: per naktį buvo suimti mažiausiai 25 000 tūkstančiai žydų, 61 nužudytas.

Partijoje Gebelsas buvo vadinamas „nerimstančiu naciu“. Būdamas vienas iš karo šalininkų, Gebelsas darė viską, kas buvo jo jėgose, kad paruoštų žmones dideliam ir ilgam karui. 1943 metais Antrajam pasauliniam karui pasisukus vokiečiams nepalankia linkme, gebelsinė propaganda maskavo vokiečių kariuomenės nesėkmes ir iki karo pabaigos palaikė tikėjimą „vokiečių ginklo pergale“.

1944 m. pasikėsinimo į A. Hitlerį metu, vienintelis organizavimo maištingųjų generolų blokavimą ir dalyvavo juos sušaudant. Jo įsakymu Berlyne be teismo ir tardymo buvo suimti ir sušaudyti šimtai žmonių.

Sovietų kariuomenei apsupus Berlyną, Gebelsas liko su Hitleriu, o šiam nusižudžius dienai perėmė kanclerio pareigas. Paskutiniąją gyvenimo dieną jis kartu su žmona kalio cianidu nunuodijo šešis mažamečius vaikus, o vėliau įšėję į šalia bunkerio esantį sodą nusižudė. J. Gebelsas nušovė savo žmoną Magdą, o tada ir pats sau šovė į galvą. Jų kūnai buvo padegti, tačiau neužteko benzino ir jie tik smarkiai apdegė.