Juozas Petras Kazickas– lietuvių verslininkas, filantropas. Ekonomikos mokslų daktaras.

Seneliai – 1863 m. sukilimo dalyviai, 1883 m. ištremti į Rusijos Čiornaja Padinos kaimą, (kur ir gimė J. Kazickas). Su tėvais 1922 m. grįžo į Lietuvą. 1937–1940 m. studijavo ekonomiką Vytauto Didžiojo universitete Kaune irVilniaus universitete. Pastarajame susipažino su būsima žmona Aleksandra, 1942 m. gavo ekonomisto diplomą ir dirbo Vilniaus savivaldybės įmonėse. 1944 m. su žmona ir dukra pasitraukė į Vokietiją, iš ten – į JAV. 1951 m.Jeilio universitete apsigynė ekonomikos mokslų daktaro disertaciją. Dirbo profesoriaus asistentu Džordžtauno universitete ir JAV Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijose konsultantu. Aktyviai dalyvavo išeivijos gyvenime.

Pasitraukęs iš akademinės veiklos, užsiėmė prekyba anglimi ir nafta, įkūrė bendrovę Neris ir tapo klestinčiu verslininku. Įvairių bendrovių ir šalių vyriausybių (daugiausiai Indijos) konsultantas, investicinių fondų ir bankų dalininkas bei direktorius. Po 35 metų grįžo į Lietuvą ir 1991 m. įkūrė pirmąją Baltijos šalyse privataus kapitalo telekomunikacijų bendrovę „Litcom“ (dab. „Omnitel“, vėliau šią įmonę įsigijo skandinavų firma „TeliaSonera“). J. Kazickas pritraukė į Lietuvą nemažai stambių investuotojų iš JAV: „Philip Morris“, „Coca-Cola“, „Motorola“, taip pat koncerną „Williams“. Jo turtas 2006 m. buvo vertinamas vienu milijardu litų. [1] Nenuilstamai rūpinosi LietuvosNepriklausomybės stiprinimu: konsultavo Respublikos vyriausybę, organizavo Lietuvos vadovų susitikimus su JAV ir Vakarų Europos vadovybe, rengė JAV finansinių fondų atstovų vizitus į Baltijos šalis.

J. Kazickas teigia perėjęs kelią „nuo kieto gulto nešildomame kumetyne Užpalių kaime iki tviskančių maharadžos rūmų ir prestižiškiausių Amerikos klubų“; pasiekė verslo aukštumas bei tapo laimingu, laikydamasis visai paprastų principų – dešimties Dievo įsakymų. [2]

Juozas Kazickas vedęs: žmona Aleksandra; dukra Jūratė, sūnūs – Juozas ir Kęstutis Aleksandras. Pastarasis (g. 1976 m.) baigęs universitetą, išvyko į kelionę po pasaulį ir netikėtai buvo rastas negyvas Katmandu viešbutyje Nepale. Palaikai, dar prieš atvykstant jų pasiimti, jau buvo kremuoti, todėl žūties aplinkybės nebuvo iki galo ištirtos. Jėzuitai Kęstučio atminimui Katmandu mieste Kazickų šeimos lėšomis pastatyta bažnyčią, kurios pagrindiniame altoriuje paauksuotomis raidėmis užrašyta – „Kęstučio Aleksandro Kazicko atminimui“. Tragiški įvykiai sukrėtė J. Kazicką ir paskatino dar labiau gilintis į dvasinius dalykus bei imtis įvairių labdaros projektų. 2000 m. Kazickas tapo Golgotos kelio Jeruzalėje restauravimo vienu svarbiausių rėmėjų.

Pasitraukęs iš aktyvios veiklos, užsiėmė įvairiais labdaros ir paramos projektais. Kartu su dukterimi Jūrate įsteigė Kazickų šeimos labdaros fondą, kuris veikia ir Lietuvoje. Fondas remia švietimo programas kompiuterine technika aprūpinant Lietuvos mokyklas, moksleivių programavimo konkursus. J. Kazicko fondas buvo ir Olimpinių žaidynių mecenatas. J. Kazickas tapo vienas iš Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų; įsteigė premiją žurnalistams, prisidedantiems prie Valdovų rūmų atstatymo. [3]

• Juozas Kazickas. Vilties kelias (memuarai, kartu su V. Bartasevičiumi), 428 psl. V.: Tyto alba, 2002. ISBN 9986-16-236-X

• Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius (1998 m.)

• Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (1995 m.)

• Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis (1937 m.) (?)

• Sausio 13-osios atminimo medalis (1992 m.)

• Šaulių žvaigždė (1973 m.)

• JAV Ellis Island garbės medalis (1996 m.)

• Kauno technologijos universiteto garbės daktaras

• Lietuvos Verslo šlovės galerijos 2000 m. laureatas