Marija Sklodovska-Kiuri

Pridėti į asmens nuotrauką!
Gimęs:
07.11.1867
Mires:
04.07.1934
Laidojimo data:
06.07.1934
Gyvenimo trukmė:
66
PERSON_DAYS_FROM_BIRTH:
57165
PERSON_YEARS_FROM_BIRTH:
156
PERSON_DAYS_FROM_DEATH:
32819
PERSON_YEARS_FROM_DEATH:
89
Be žodžių:
Marie Skłodowska-Curie, Marija Skladovska-Kirī, Maria Skłodowska-Curie, Skłodowska, Maria Skłodowska-Curie, Marija Skladovska-Kirī, Мария Склодовская-Кюри
Kategorijas:
, Chemikas, Fizikas, Mokslininkas, Profesorius
Pilietybė:
 lenkas
Kapinės:
Panthéon, Paris

Marija Sklodovska-Kiuri (lenk. Maria Skłodowska – pranc. Curie; 1867 m. lapkričio 7 d. – 1934 m. liepos 4 d.) – lenkų-prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė.

Vyresnioji duktė Irene Curie taip pat buvo fizikė ir kartu su vyru gavo Nobelio premiją.

Marija Sklodovska gimė Varšuvoje, jos motina Bronislava Boguska (lenk. Bronisława Boguska) buvo pianistė bei mokytoja, o tėvas Vladyslavas Sklodovskis (lenk. Władysław Skłodowski) – matematikos ir fizikos profesorius. Būdama šešiolikos baigė rusišką licėjų su pagyrimu, pradėjo dirbti mokytoja, po kelerių metų – guvernante.

1891 m. išvyko į Paryžių, kur pradėjo studijuoti fiziką, o vėliau – matematiką. Čia 1895 m. ištekėjo už Pjero Kiuri (pranc. Pierre Curie), kartu su kuriuo 1898 m. atrado cheminį elementą polonį, o po kelių mėnesių – radį.

1903 m. gavo fizikos Nobelio premiją už radiacijos tyrimus (tapo pirmąja moterimi gavusia Nobelio premiją), o 1911 m. gavo chemijos Nobelio premiją už polonio ir radžio atradimą, izoliavimą ir savybių tyrimus (tapo pirmuoju žmogumi, gavusiu Nobelio premiją dukart).

Mirė 1934 m. liepos 4 d. nuo leukemijos, kuria tikriausiai susirgo dėl darbo su dideliais radiacijos kiekiais. Palaidota Paryžiaus Panteono kriptoje.

Cheminis elementas Kiuris (96 elementas, Cm) pavadintas jos ir jos vyro garbei, o polonis – jos tėvynės Lenkijos (lot. Polonia) garbei.

 

Šaltiniai: wikipedia.org, news.lv

Nėra vietos

    loading...

        Saitai

        Santykių vardasSantykių tipasGimęsMiresAprašymas
        1Ève  CurieÈve CurieDukra06.12.190422.10.2007
        2Irène Joliot-CurieIrène Joliot-CurieDukra12.09.189717.03.1956
        3
        Józef SkłodowskiBrolis26.04.186319.10.1937
        4Pierre CuriePierre CurieVyras15.05.185919.04.1906
        5Frédéric  Joliot-CurieFrédéric Joliot-CurieŽentas19.03.190014.08.1958

        26.12.1898 | Marija Sklodovska Kirī un Pjērs Kirī paziņo par radioaktivitātes atklāšanu

        Marija Sklodovska Kirī kopā ar vīru Pjēru Kirī pētīja radioaktīvos materiālus, it īpaši urāna rūdu uraninītu. Laboratorijā viņi pārstrādāja 8 tonnas urāna sāļu 4 gados. No urāna rūdas tika iegūts rādijs. 1898. gadā viņi atklāja jaunu ķīmisko elementu poloniju, nosaukumu tam dodot par godu Marijas Kirī dzimtenei Polijai

        Pridėti atminties

        26.09.1905 | Žurnālā "Annalen der Physik" tiek publicēts A. Einšteina raksts "Zur Elektrodynamik bewegter Körper"

        Pridėti atminties

        07.11.1911 | Marija Kirī otrreiz kļūst par Nobela prēmijas laureāti

        1903. gadā kopā ar Anrī Bekerelu un savu vīru Pjēru Kirī saņēma Nobela prēmiju fizikā par radioaktivitātes pētīšanu, bet 1911. gadā saņēma Nobela prēmiju ķīmijā par ķīmisko elementu rādija un polonija atklāšanu un to radioaktīvo īpašību pētīšanu. Sklodovska-Kirī ir vienīgā sieviete, kas ieguvusi Nobela prēmijas divās dažādās zinātnēs.

        Pridėti atminties

        29.09.1954 | Izveidots CERN

        Eiropas kodolpētījumu organizācija (franču: Organisation Européenne pour la Recherche Nucléaire, angļu: European Organization for Nuclear Research), plašāk pazīstama kā CERN, ir starptautiska organizācija, kas nodarbojas galvenokārt ar daļiņu fizikas pētījumiem. Atrodas uz Francijas un Šveices robežas, galvenais birojs atrodas Ženēvā. 1954. gadā to dibināja 11 Eiropas valstis. CERN galvenais uzdevums ir nodrošināt daļiņu paātrinātājus un citu infrastruktūru augsto enerģiju fizikas pētījumiem. CERN atrodas liels datoru centrs, kas veic eksperimentos iegūto datu apstrādi. Šeit ir radīts vispasaules tīmeklis.

        Pridėti atminties

        10.09.2008 | Lielais hadronu pretkūļu paātrinātājs tiek palaists testa režīmā

        Pridėti atminties

        Žymos