Nikolajus Ryžkovas (rus. Никола́й Ива́нович Рыжко́в, g. 1929 m. rugsėjo 28 d. – 2024 m. vasario 28 d. Maskvoje[1]) – tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, didžiąją M. Gorbačiovo valdymo dalį (1985–1990 m.) buvo TSRS Ministrų Tarybos pirmininkas. Šiuo metu – Rusijos Federacijos Federalinio susirinkimo aukštųjų rūmų (Federacijos tarybos) narys.

Biografija

• 1950 m. – baigęs Kramatorsko mašinų gamybos technikumą ir Uralo politechnikos institutą, dirbo inžinieriumi Uralo S. Ordžonikidzės vardo sunkiųjų mašinų gamykloje (gamybinis susivienijimas „Uralmaš“);
• 1965–1970 m. – „Uralmaš“ vyriausiasis inžinierius;
• 1970–1971 m. – „Uralmaš“ direktorius;
• 1971 m. – „Uralmaš“ generalinis direktorius;
• 1975–1979 m. – TSRS sunkiųjų ir transporto mašinų gamybos ministro pirmasis pavaduotojas;
• 1979–1982 m. – TSRS Plano komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas;
• 1982 m. lapkričio 22 d. – 1985 m. spalio 15 d. – TSKP CK sekretorius, kartu – TSKP CK Ekonomikos skyriaus vedėjas;
• 1985 spalio mėn. – 1990 m. – TSKP CK Politinio biuro narys;
• 1985 m. rugsėjo 27 d. – 1990 m. gruodžio 26 d. – TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas.

Papildoma informacija

• Palaikė M. Gorbačiovo reformas, sakydamas, kad nori „evoliucijos būdu“ sukurti „rinkos socializmą“;
• N. Ryžkovą už reformų neryžtingumą kritikavo demokratai, senieji komunistai – už atsisakymą nuo „socialistinių idealų“;
• Аnatolijus Sobčiakas pavadino N. Ryžkovą „verkiančiu bolševiku“ (aliuzija į V. Majakovskio eiles) už tai, kad kaltinamas korupcija teisinosi „verkiančiu balsu“ ;
• N. Ryžkovas asmeniškai organizavo likviduojant 1988 m. Spitako žemės drebėjimo (Armėnija) padarinius, už ką jam suteiktas „Armėnijos nacionalinio herojaus“ vardas, o Spitako mieste pastatytas paminklas.