Pranciškus Žvirka (1895 m. rugsėjo 16 d. Švenčionyse, Rusijos imperija – 1932 m. rugsėjo 11 d. netoli Cešyno) – Lenkijos sportinės ir karinės aviacijos lakūnas.

Gimė 1895 m. rugsėjo 16 d. Švenčionyse. Baigė Vilniaus gimnaziją. Savanoriškai įstojo į Rusijos imperijos kariuomenę, baigė karininkų mokyklą Irkutske. Kovojo I pasauliniame kare, apdovanotas Anos ginklo medaliu. 1917 m. įstojo į lenkų pulką suformuotą Rusijoje. Nuo 1918 m. kovėsi Rusijos pilietiniame kare Antono Denikino būryje prieš bolševikus, tuo metu treniravosi skraidymo kursuose. 1921 m. bolševikams laimėjus pilietinį karą grįžo į Lenkiją.

1923 m. lapkritį baigė Bydgoščiaus lakūnų mokyklą ir vėliau aukštesniąją Grudziondzo lakūnų mokyklą ir tapo Lenkijos karinių oro pajėgų leitenantu. Nuo 1924 m. dalyvavo lėktuvų varžybose. 1929 m. drauge su Stanislovu Vigura (1901–1932) apskrido Europą, įveikęs 5 tūkstančius kilometrų maršrutu Varšuva-Erfurtas-Paryžius-Barselona-Venecija-Varšuva. Tais pačiais metais pasiekė II kategorijos lėktuvų pasaulinį aukščio rekordą (4004 m). 1931 m. dalyvavo aviacijos ralyje per Rygą iki Talino. 1932 m. kartu su Stanisław Wigura laimėjo pasaulines sportinių lėktuvų varžybas. 1932 m. rugsėjo 11 d. drauge su S. Vigura vykdami į lakūnų susitikimą Prahoje žuvo sugedus lėktuvo sparnui ir nukritus ant žemės Tierlicke netoli Cešyno.

Palaidotas kartu su S. Vigura Povonzkų kapinėse. Švenčionyse ant namo (Partizanų g. 7) kuriame vaikystėje gyveno P. Žvirka pakabinta atminimo lenta lenkų kalba. Vilniuje Salininkų mikrorajone viena iš gatvių pavadinta lakūno garbei.