Stéphane Audran (g. 1932 m. lapkričio 8 d. Versalyje) – prancūzų kino ir televizijos aktorė, dažniausiai vaidinusi režisierių Claude Chabrol ir Luis Buñuel filmuose.

Biografija

Būsimos aktorės tėvas mirė, kai šiai buvo vos 6. Jos motina, jau netekusi pirmosios dukters, itin rūpinosi Stefani, kuri tuo metu sunkiai susirgo ir iki pat 15 kentėjo nuo inkstų skausmų. Ji niekada nepritarė dukters norui vaidinti. Pradėjo lankyti aktorinius kursus, 6 dešimtmečio viduryje Stefani sukūrė keletą vaidmenų teatre, nors čia karjera jai nesisekė, skirtingai negu kai kuriems jos kurso draugams.

Po keleto nežymių vaidmenų kine ji kreipėsi į kurso draugą Gerard Blain, kad šis supažindintų ją su režisieriumi Claude Chabrol, su kuriuo šis dirbo filme „Le Beau Serge“ (1958 m.) ir ketino kurti naują juostą „Les Cousins“. Stefani gavo šiame filme nedidelį vaidmenį ir netrukus su režisieriumi tapo pora. Ir vėliau, jiems sukūrus šeimą, Stefani išliko pagrindine Chabrolio mūza: per visą savo karjerą ji nusifilmavo 24-e kino filmuose, 1 televizijos filme ir 1 televizijos serialo epizode, kuriuos šis režisavo.[1] Nors pradžioje bendri jųdviejų darbai ne itin žavėjo kritikus, situacija pasikeitė 1968 m. pasirodžius juostai „Blogos merginos“, kurioje Stefani suvaidino nuobodžiaujančią aristokratę, užmezgusią romaną su gatvės dailininke. Aktorė pelnė Sidabrinį Lokį Berlyno kino festivalyje, o režisierius atrado jos talentą vaidinti šaltakraujes, aristokratiškas moteris. Būtent dėl tokio įvaizdžio Stefani nepavyko pasiekti didesnio populiarumo Holivude, kur ji buvo laikoma pernelyg šalta. Nors ji niekada nelaimėjo Oskaro, tačiau du filmai, kuriuose ji vaidino, pelnė šį apdovanojimą Geriausio Užsienio filmo kategorijoje: „Le charme discret de la bourgeoisie“ (1972 m.) ir „Babettes gæstebud“ (1978 m.).

Paskutinis bendras Stefani ir Claude darbas buvo 1992 m. filmas „Betty“. Simboliška tai, kad jos personažas juostos pabaigoje miršta.

Be Chabrolio, Stefani dažnai vaidino režisierių Samuel Fuller ir Luis Buñuel filmuose.

Asmeninis gyvenimas

1953 m. Stefani ištekėjo už aktoriaus Jean-Louis Trintignant, tačiau santuoka iširo šiam 1956 m. kuriant filmą „Ir Dievas sukūrė moterį“ susipažinus ir susižavėjus aktore Brigitte Bardot. Stefani ir Jean-Louis kartu vaidino trijuose filmuose, visuose jau po skyrybų: „Blogos merginos“ (1968 m.), „Be akivaizdžių motyvų“ (1971 m.) ir „Boulevard des assassins“ (1982 m.). Kuriant filmą „Blogos merginos“ Jean-Louis yra prisipažinęs, kad jam buvo keista filmuotis intymioje scenoje su buvusia žmona, stebint jos dabartinam vyrui.[1]

1959 m. Stefani pradėjo susitikinėti su režisieriumi Claude Chabrol. 1963 m. jie susilaukė sūnaus Thomo Chabrolio, kuris taip pat tapo aktoriumi. 1964 m. Stepfani ir Claude susituokė (išsiskyrė 1980 m., vyrui pradėjus artimai bendrauti su aktore Aurore Pajot).

Stefani yra artima dizainerio Karl Lagerfeld draugė.

Dalinė filmografija

• 1968 – „Neištikima žmona“ (Helena Devalje)
• 1968 – „Blogos merginos“ (Frederika)
• 1970 – „Mergina automobilyje, su akiniais ir šautuvu“ (Anita Kaldvel)
• 1970 – „Lūžis“ (Helena)
• 1971 – „Be akivaizdžių motyvų“ (Helena)
• 1972 – „Nusikaltimas yra nusikaltimas“ (Mari Kastner/Ana)
• 1973 – „Kruvinos vestuvės“ (Liusjena)
• 1974 – „Dešimt mažų indėnų“ (Ilona Morgan)
• 1977 – „Niekšo mirtis“ (Kristiana)
• 1988 – „Beveidė“ (misis Šerman)
• 1990 – „Ramios dienos Kliši“ (Adriana)