Ulrichas fon Jungingenas (vok. Ulrich von Jungingen, 1360 m. Jungingenas prie Hešingeno, Aukštutinė Švabija – 1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšis) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.

Vyresnysis brolis Konradas fon Jungingenas. Kartu su juo įstojo į Vokiečių ordiną. Gyveno Čluchove. 1391–1392 m. didžiojo magistro Konrado Valenrodo patikėtinis. Nuo 1396 m. Balgos komtūras, nuo 1404 m. Karaliaučiaus komtūras ir Vokiečių ordino didysis maršalas. 1407 m., sergant broliui, vykdė didžiojo magistro funkcijas, jam mirus, išrinktas Vokiečių ordino didžiuoju magistru.

Bandė veikti brolio išbandytais dvigubos diplomatijos metodais. 1409 m. spalio 2 d. su Švitrigaila sudarė sutartį dėl paramos šiam siekiant Lietuvos didžiojo kunigaikščio sosto. Tačiau, tai sužinojęs, Vytautas suėmė Švitrigailą.

1409 m. prieš Ordiną sukilo žemaičiai, kuriuos parėmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Į konfliktą įsitraukė ir Lenkija. Didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas buvo priverstas paskelbti Lenkijai karą.

1410 m. liepos pradžioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė prie Vyslos susijungė su Lenkijos kariuomene ir jos, tuo metu žemaičiams, siekiant nukreipti dėmesį, puldinėjant ordino pilis, liepos 3 d. nužygiavo Ordino sostinės link. Nors jungtinė kariuomenė turėjo apie 50 000 karių, o Vokiečių ordinas – tik 30 000, bet jo pusėje buvo galinga 100 patrankų artilerija. Tačiau Vytauto raiteliams staigiu puolimu išblaškius vokiečių artileriją, mūšio baigtis buvo nulemta.

Mūšyje žuvo ir Ordino didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas. Vėliau jis buvo palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčioje greta brolio.