Žoržas Pompidu (pranc. Georges Jean Raymond Pompidou, 1911 m. liepos 5 d. Montboudif – 1974 m. balandžio 2 d. Paryžiuje) – Prancūzijos politikas, nuo 1969 m. birželio 20 d. iki mirties buvęs Prancūzijos Prezidentu.

Biografija

Gimė mokytojų šeimoje. Mokėsi Paryžiaus Liudviko Didžiojo licėjuje, kuriame susidraugavo su būsimuoju pirmuoju Senegalo prezidentu L. S. Sengoru. Vėliau baigė Paryžiaus aukštąją normalinę mokyklą. Dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, kurio metu susipažino su Š. de Goliu ir iki 1948 m. vadovavo asmeninei pastarojo kanceliarijai. Dar Antrojo pasaulinio karo metu pradėjo rašyti komentarus ir tyrinėjimus prancūzų literatūros klausimais. Vėliau dėstė Paryžiaus Henriko IV licėjuje literatūrą. Nuo 1953 m. dirbo N M Rothschild & Sons investiciniame banke. 1956 m. paskirtas banko generaliniu direktoriumi. 1958 m. vėl įsidarbino Š. de Golio Vyriausybėje. Dalyvavo 1962 m. rengiant Eviano susitarimus, pagal kuriuos Alžyras tapo nepriklausoma valstybe. Susitarimus ratifikavus, 1962 m. paskirtas Prancūzijos ministru pirmininku. 1968 m. gegužės įvykių Prancūzijoje metu pasiūlė patenkinti studentų reikalavimus. Tai atšaldė jo santykius su Š. de Goliu ir Ž. Pompidu 1968 m. liepą atsistatydino. 1969 m. balandžio 27 d., po nesėkmingo referendumo, Š. de Golis taip pat atsistatydino. Tų pat metų birželio 15 d. rinkimų metu išrinktas Prancūzijos prezidentu. Šiose pareigose palaikė vieningos Europos idėją, tačiau JAV ir NATO atžvilgiu rėmė Prancūzijos karinį savarankiškumą. Pritarė Jungtinės Karalystės prisijungimui prie Europos Ekonominės Bendrijos, pagerino santykius su Izraeliu. Vidaus politikoje vykdė didelio masto pramonės ir transporto sričių plėtrą, taip pat rėmė stambių kultūros projektų, tokių kaip Ž. Pompidu centras įgyvendinimą. 1973 m. pabaigoje susirgo reta leukemijos forma, o 1974 m. balandžio 2 d. mirė nuo kraujo užkrėtimo sukeltų komplikacijų.