Zyndramas iš Maškovicės (lenk. Zyndram z Maszkowic; apie 1355 – apie 1414) – XIV–XV a. Lenkijos riteris, vienas lenkų vadų Žalgirio mūšyje. Herbas – Saulė (lenk. Słońce). Zyndramas buvo Silezijos vokietis.

Zyndramas pirmą kartą paminėtas 1388 m. kaip Jasło burmistras. Jis nupirko šį postą už 100 grivnų iš Jakusz Trzop. Zyndramas taip pat buvo Lenkijos karūnos ginklininkas (kalavijanešys).

1390 m. Zyndramas dalyvavo karinėje kampanijoje prieš Vokiečių ordiną. Kitais metais jis vėl buvo pašautas karinėn tarnybon ir dalyvavo keliuose mūšiuose prieš Ordiną Lietuvoje ir šiaurės Lenkijoje.
Zyndramui buvo liepta organizuoti svarbios Kamieniec Litewski pilies (ryčiau Belovežo girios) gynybą. Galbūt po sėkmingai įvykdytos užduoties jis buvo paskirtas Jasło seniūnu.

1409 m. karalius Vladislavas II Jogaila pašaukė Zyndramą karo tarnybon, dalyvauti žygyje prieš Vokiečių ordiną. Žalgirio mūšio (1410 m.) metu Zyndramas buvo Karūnos didžiosios lauko stovyklos viršininkas ir Krokuvos vėliavos, sudarytos iš elitinių karių ir nešusios visos armijos vėliavą, vadas.
pagal Joano Longino (lot. Ioannes Longinus) „Historiæ Polonicæ“ Zyndramo vadovaujamas dalinys nukovė Teutonų vadą Ulrichą fon Jungingeną (vok. Ulrich von Jungingen). Daug metų buvo tikima, kad jis mūšyje vadovavo visai Lenkijos kariuomenei, bet neseni tyrimai atskleidė, jog šis faktas buvo Longino kronikos vertimo klaida. Zyndramo vaidmuo mūšyje aprašytas ir H. Senkevičiaus romane „Kryžiuočiai“.

Po mūšio Zyndramas grįžo į savo domeną. 1413 m. jis praplėtė savo valdą iš Przemyśl vyskupo išsinuomodamas Przesiecznica kaimą mainais į apylinkių gynybą nuo totorių ir Beskidų plėšikų.

Tiksli mirties data nėra žinoma, tačiau 1414 m. birželio 5 d. jo žmona Anna paminėta kaip „Zyndramo našlė“.