1830 m. prasidėjus sukilimui, Marijampolė atsidūrė sukilėlių ir Rusijos kariuomenės aktyvių veiksmų zonoje. Tų pačių metų gruodžio mėnesį mieste ir apskrityje buvo suformuotas sukilėlių kariuomenės dalinys (apie 3800 karių), kuriam vadovavo Antanas Pušeta ir Karolis Šonas. 1831 m. sausio 6-7 d. į miestą iš Kauno atvyko du Rusijos kariuomenės pulkai su 12 patrankų. Sukilėliams kariaujant partizaninį karą, į miestą buvo atsiųsta dar daugiau Rusijos armijos dalinių.

Sukilėliai užimti miestą pabandė 1831 m. balandžio 22 dieną. Sukilėliai iš trijų pusių puolė Marijampolėje dislokuotą kariuomenės įgulą, kurią sudarė jau trys su puse pėstininkų pulko su patrankomis ir 256 kazokai. 300 sukilėlių žuvo, daug nuskendo Šešupėje, 1170 pateko į nelaisvę. Tai didžiausias Užnemunės sukilėlių pralaimėjimas.

Daugiau kaip 50 žuvusių sukilėlių buvo palaidoti Liepų sode, per 100 - parapijos kapinėse, 100 - šventoriuje.