Danutė Stanelienė (dar Danutė Markauskienė, 1922 m. balandžio 20 d. Pelucmurgių kaime, dabar Liubavo seniūnija Kalvarijos savivaldybėje – 1994 m. rugpjūčio 8 d. palaidota Vilniuje) – Raudonosios Armijos viršila, viena žinomiausių Raudonosios Armijos kulkosvaidininkų, pilna Šlovės ordino kavalierė (pirmoji taip apdovanota moteris Raudonojoje Armijoje). Kariavo 167-ajame šaulių pulke 16-oje Lietuviškojoje divizijoje Baltarusijoje, Lietuvoje, Rytų Prūsijoje. Apdovanota visų trijų laipsnių Šlovės ordinais (1943, 1944, 1945), kas prilyginama Tarybų Sąjungos Didvyrio vardui, tik retesnis dalykas.

Gimė 1922 m. balandžio 20 d. Pelucmurgių kaime (dabar Liubavo seniūnija Kalvarijos savivaldybėje) valstiečių šeimoje. Baigė 4 klases. Karo pradžioje buvo evakuota į Jaroslavlio sritį, kur dirbo kolūkyje.

1942 m. savanore stojo į Raudonąją Armiją. Baigė kulkosvaidininkų kursus. Fronte nuo 1942 m. gruodžio.

1943 m. gruodžio 16 d. kautynėse pakeitė kulkosvaidžių skyriaus vadą. Po to, kai likę skyriaus kariai buvo sužeisti ar nukauti Stanelienė likusi viena ugnimi palaikė atakuojančius savo pėstininkus. Už tai eilinė Stanelienė buvo apdovanota 3-iojo laipsnio Šlovės ordinu (Nr. 1303).

1944 m. liepos 1-10 d. seržantė Stanelienė netoli Polocko (Baltarusija) kulkosvaidžio ugnimi atrėmė 10 vokiečių kontratakų ir sunaikino apie 40 vokiečių kareivių. Už tai ji buvo apdovanota 2-jo laipsnio Šlovės ordinu (Nr. 3968).

1944 m. spalio 8 d. mūšyje dėl Vainuto (Lietuva) sunaikino vokiečių snaiperį, tris automatininkus ir vieną pėstininką paėmė nelaisvėn. Už tai buvo apdovanota 1-iojo laipsnio Šlovės ordinu (Nr. 38) ir tapo pilnu Šlovės ordino kavalieriumi bei pirmąja moterimi, tapusia tokiu kavalieriumi.

Po karo

1945 m. viršila D. Stanelienė buvo demobilizuota. Dirbo LTSR Ministrų taryboje bei Aukščiausioje Taryboje referente.

Mirė 1994 m. rugpjūčio 8 d. Palaidota Vilniuje.