Vlodzimežas Antonievičius (lenk. Włodzimierz Antoniewicz, 1893 m. liepos 15 d. Sambiras, Ukraina – 1973 m. gegužės 20 d. Varšuva) – Lenkijos archeologas.

Baigė Lvovo gimnaziją, studijavo geografiją ir archeologiją Lvovo, Jogailos, Vienos Paryžiaus Prahos universitetuose. 1914 m. sunkiai sužeistas fronte. 1918 m. apgynė daktaro disertaciją apie gintaro reikšmę priešistorinėje Europoje.

1916-1918 m. dirbo Vavelio muziejuje. 1918-1920 m. Lenkijos laikinosios vyriausybės kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas, Poznanės universiteto docentas. Nuo 1920 m. Varšuvos universiteto dėstytojas, 1923 m. profesorius, 1936-1939 m. rektorius, Archeologijos katedros vedėjas. 1925-1933 m. su pertraukomis dėstė Vilniaus universitete, tvarkė universiteto archeologinio muziejaus rinkinius. Nuo 1952 m. Lenkijos mokslų akademijos narys.

Mokslinė veikla

Vadovavo Lenkijos archeologinių paminklų (daugiausia prie Vyslos) tyrinėjimui, buvo žurnalo „Wiadomošci archeologiczne“ redaktorius. Bendradarbiavo su Lietuvos archeologais, 1934 m. vadovavo Mėžionių pilkapyno tyrimams. Paskelbė apie 300 darbų iš archeologijos (dalis susiję su Lietuva), istorijos, muziejininkystės, etnografijos, geografijos, religijų istorijos.[1]

Bibliografija

• Baba kamienna w Dźwinogrodzie, 1916
• Archeologia przedhistoryczna jako przedmiot nauczania, 1921
• Pochodzenie i gatunki bursztynu w Europie, 1923
• Pradzieje ziem polskich, 1927
• Archeologia Polski. Zarys czasów przedhistorycznych i wczesnodziejowych ziem Polski, 1928
• O religii dawnych Słowian, 1948–1949
• Historia sztuki najdawniejszych społeczeństw pierwotnych, 1957
• Religia dawnych Słowian, 1957
• Mapa grodzisk w Polsce; Lenkijos piliakalnių žemėlapis, su kitais, 1964