Semionas Dubnovas

Pridėti į asmens nuotrauką!
Gimęs:
10.09.1860
Mires:
08.12.1941
Gyvenimo trukmė:
81
PERSON_DAYS_FROM_BIRTH:
59774
PERSON_YEARS_FROM_BIRTH:
163
PERSON_DAYS_FROM_DEATH:
30101
PERSON_YEARS_FROM_DEATH:
82
Be žodžių:
Simon Dubnow, Šimons Dubnovs, Семен Маркович Дубнов, Семён Ду́бнов, Семён Ма́ркович (Шимон Меерович) Ду́бнов, Szymon Dubnow
Kategorijas:
, Istorikas, Nacių aukų, Visuomenės veikėjas
Pilietybė:
 judėjas
Kapinės:
Nurodykite kapines

Semionas Dubnovas (vok. Semion Markovich Dubnow, rus. Семен Маркович (Шимон Меерович) Дубнов, 1860 m. rugsėjo 10 d. Mstislavlis, Mogiliavo sritis – 1941 m. gruodžio 8 d. Ryga) – žydų istorikas, žurnalistas, vienas Lietuvos universiteto steigėjų.

Prosenelis – Kauno talmudo žinovas Jehudas Judlis.

Biografija

Baigė Mstislavlio valstybinę žydų mokyklą. Studijavo savarankiškai.

Nuo 1882 m. žurnalo „Восход“ bendradarbis. Nuo 1890 m. dirbo Odesoje, po pogromo Kišiniove 1903-1906 m. gyveno Vilniuje, aktyviai įsijungė į Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų kampaniją, organizavo Rusijos konstitucinių demokratų partijos žydų sekciją.

Nuo 1909 m. žurnalo „Еврейская старина“ redaktorius Peterburge. Nuo 1917 m. dėstė Sankt Peterburgo universitete, profesorius. Tačiau organiškai nepakęsdamas bolševikų, 1922 m. atvykęs į Kauną prisidėjo prie Lietuvos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Žydų istorijos katedros steigimo. 1922 m. išvyko į Berlyną. Dėl prasidėjusių žydų persekiojimų 1933 m. persikėlė į Rygą. Žuvo, vokiečiams okupavus Latviją.

Mokslinė veikla

Tyrinėjo žydų istoriją. Iškėlė autonomizmo (diasporos nacionalizmo) teoriją: žydai, gyvendami diasporoje, sukuria savitą socialinę sistemą ir ideologiją. Visuomet būdavo bendruomenė, kurioje žydų savimonė, nacionalinė kūryba ir dvasinė nepriklausomybė reiškiasi stipriausiai, tokia bendruomenė tampa žydų tautos centru. Svarbiausi iš jų – Palestina, vėliau Babilonija, Ispanija, Vokietija, Lenkija ir Lietuva. Teigė, kad žydai problemas turi spręsti ne emigruodami į Palestiną, o siekdami iškovoti plačią autonomiją diasporai toje šalyje, kurioje gyvena.

Bibliografija

  • Žydų istorijos vadovėlis (Учебник еврейской истории 3 t., Одесса, 1898-1901 m.)
  • Visuotinė žydų istorija (Die Weltgeschichte des Jüdischen Volkes, 10 t. Berlynas, 1925-1930 m.; Всеобщая история еврейского народа, Рига, 1934-1938 m.)
  • Naujausia žydų tautos istorija (Die neueste Geschichte des Jüdischen Volkes, Новейшая история еврейского народа 3 t. Рига, 1938 m.)
  • Chasidizmo istorija (Geschichte des Chassidismus, Berlynas, 1931 m.).

Šaltiniai: wikipedia.org

Nėra vietos

    loading...

        Nėra nuorodų

        Žymos