Viačeslavas Molotovas
Viačeslavas Molotovas
- Gimęs:
- 09.03.1890
- Mires:
- 08.11.1986
- Gyvenimo trukmė:
- 96
- PERSON_DAYS_FROM_BIRTH:
- 48995
- PERSON_YEARS_FROM_BIRTH:
- 134
- PERSON_DAYS_FROM_DEATH:
- 13687
- PERSON_YEARS_FROM_DEATH:
- 37
- Mergelė (kitas) šeimos:
- Viačeslavas Michailovičius Molotovas
- Be žodžių:
- Wjatscheslaw Molotow, Vjačeslavs Molotovs, Вячеслав Михайлович Скря́бин, Вячеслав Михайлович Молотов, Вячеслав Молотов, Вячеслав Михайлович Молотов; Скрябин
- Kategorijas:
- , Dvarininkas, Komunistas, Ministras, Politikas, Visuomenės veikėjas, Vyriausybės narys
- Pilietybė:
- rusijos
- Kapinės:
- Novodevičės kapinės
Viačeslavas Michailovičius Molotovas (rus. Вячеслав Михайлович Молотов; tikroji pavardė Skriabinas, rus. Скрябин; 1890 m. kovo 9 d. Kukarkoje, Viatkos gubernijoje (dabartinis Sovetskas Kirovo srityje – 1986 m. lapkričio 8 d. Maskvoje) – tarybinis politinis veikėjas, Socialistinio darbo didvyris (1943 m.), Tarybų Sąjungos vyriausybės vadovas (1930–1941 m.) ir užsienio reikalų ministras (1939–1949, 1953–1956 m.). XX a. 6-me dešimtmetyje iš vadovaujančios politinės veiklos jį išstūmė N. Chruščiovas.
Vaikystė ir jaunystė
V. Skriabinas kilęs iš nuskurdusios rusų kilmingųjų šeimos, motina Ana Jakovlevna Nebogatnikova (Анна Яковлевна Небогатикова) kilusi iš labai turtingos pirklių šeimos. Šeimoje gimė 10 vaikų, iš jų trys mirė ankstyvoje vaikystėje. Mokykloje grojo smuiku, rašė eiles. 1902 m. kartu su vyresniais broliais įstojo ir iki 1908 m. mokėsi Kazanės Pirmojoje realinėje mokykloje.
Nuo 1906 m. vasaros priklausė bolševikų partijai. Dalyvavo nelegalioje revoliucinėje moksleivių organizacijoje. 1909 m. už revoliucinę veiklą buvo suimtas ir ištremtas į Vologdą. 1911 m. paleistas, eksternu išlaikęs egzaminus įstojo į Petrogrado Politechnikos instituto ekonomikos fakultetą, mokėsi du kursus. Tuo metu Skriabinas dirbo bolševikų partijoje Peterburge ir Maskvoje. 1912–1913 m. buvo „Pravdos“ laikraščio sekretorius, dalyvavo jos leidime. 1915 m. ištremtas į Irkutsko guberniją, bet 1916 m. iš tremties pabėgo. Tuo metu kaip ir daugelis komunistų turėjo slapyvardį Molotov.
Prasidėjus 1917 m. Vasario revoliucijai, jis buvo vienas iš nedaugelio bolševikų sostinėje. 1917 m. kovo 4 d. tapo „Pravdos“ redakcinės kolegijos nariu. Jo vadovaujamas laikraštis buvo „kairėje“ opozicijoje Rusijos Laikinajai vyriausybei, suformuotai po Vasario revoliucijos. 1917 m. spalį tapo Petrogrado karinio – revoliucinio komiteto, planavusio Spalio revoliuciją, nariu.
Nuo revoliucionieriaus iki vyriausybės vadovo
1918 m. paskirtas Šiaurės srities Liaudies ūkio tarybos pirmininku (buvo vienas iš artimiausių Grigorijaus Zinovjevo bendradarbių). Nuo 1919 m. RKP(b) CK įgaliotinis Pavolgyje, Nižnij Novgorodo gubernijos vykdomojo komiteto pirmininkas. Nuo 1920 m. rugsėjo Donecko gubernijos RKP(b) komiteto sekretorius. Nuo 1920 m. Centro Komiteto kandidatas, o nuo 1921 m. – Centro Komiteto narys. 1920 m. lapkričio – 1921 m. kovo mėn. Ukrainos komunistų partijos Centrinio komiteto sekretorius. 1922 m., kai Stalinas tapo bolševikų partijos generaliniu sekretoriumi, jis susigrąžino Molotovą į Petrogradą ir paskyrė jį turėjusio didelę įtaką partijos sekretoriato nariu.
Po Lenino mirties 1924 m., vykstant kovai dėl įtakos, Molotovas rėmė Staliną jo kovoje su: Levu Trockiu, vėliau Levu Kamenevu ir Grigorijum Zinovjevu, bei galiausiai su Nikolajumi Bucharinu. Jis, kartu su Klimentu Vorošilovu, Lazariu Kaganovičium, Grigorijum Ordžonikidze ir Sergejumi Kirovu tapo pagrindinėmis vadinamojo „stalinistinio centro“ partijoje figūromis. L. Trockis ir jo šalininkai neįvertino Molotovo. L. Trockis jį buvo pavadinęs „įsikūnijusia vidutinybe“, tačiau po pilkoka išore slėpėsi aštrus protas ir dideli administraciniai gebėjimai. Jis veikė daugiausia užkulisiuose ir palaikė savo bespalvio biurokrato įvaizdį – buvo vienintelis iš bolševikų lyderių nuolat nešiojusių kostiumą ir kaklaraištį.
Remiant Stalinui V. Molotovas 1926 m. tapo TSKP Politinio biuro nariu. Išoriškai korektiškas, V. Molotovas buvo absoliučiai ištikimas Stalinui, pritaręs masinėms egzekucijoms.
Ministras pirmininkas
1930 m., kai Bucharino šalininkas Aleksejus Rykovas buvo pašalintas iš Liaudies komisarų tarybos pirmininko (ministro pirmininko) posto, jo vietą užėmė Molotovas. Šiame poste jis prižiūrėjo didžiausią Stalino režimo vykdytą socialinę revoliuciją – kolektyvizaciją. Molotovas palaikė Stalino nuostatą naudoti maksimalią jėgą, siekiant palaužti valstiečių pasipriešinimą kolektyvizacijai, įskaitant milijonų vadinamųjų „buožių“ deportacijas į darbo stovyklas, kuriose daugelis jų žuvo.
Jis taip pat vadovavo Ypatingajai grūdų tiekimo komisijai Ukrainoje, kuri rekvizavo 4,2 mln. tonų grūdų iš valstiečių. Dėl rekvizicijų labai daug Ukrainos valstiečių mirė badu. Šiuolaikinių istorikų skaičiavimu nuo 4 iki 6 mln. rusų ir ukrainiečių žuvo lageriuose ir nuo bado, vykdant Stalino kolektyvizaciją. Molotovas taip pat kontroliavo pirmojo penkmečio planų, kuriais siekta pramoninio persilaužimo, įgyvendinimą. Buvo uolus Didžiojo valymo įgyvendintojas.
Užsienio reikalų ministras
TSRS užsienio reikalų ministro pareigose vadovavo deryboms su Trečiojo Reicho užsienio reikalų ministru J. Ribentropu dėl nepuolimo sutarties tarp TSRS ir Vokietijos, kuri 1939 m. rugpjūčio 23 d. buvo pasirašyta Maskvoje. Remiantis šia sutartimi, TSRS ir Trečiasis Reichas pasidalijo Rytų Europą įtakos sferomis. Antrojo pasaulinio karo metu buvo Valstybinio gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas. Dalyvavo Teherano, Jaltos ir Potsdamo konferencijose. Nuo 1946 m. iki 1957 m. TSRS Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas. Po J. Stalino mirties, nuo 1953 m. iki 1957 m. dar kartą buvo TSRS užsienio reikalų ministras. 1957 m. už bandymą nušalinti N. Chruščiovą, buvo pašalintas iš valstybinės ir politinės valdžios. Nuo 1957 m. iki 1960 m. TSRS ambasadorius Mongolijoje. Nuo 1960 m. iki 1962 m. vadovavo TSRS atstovybei prie TATENA Vienoje. 1962 m. už TSKP Programos kritiką pašalintas iš pareigų ir komunistų partijos. Į partiją sugrąžintas tik 1984 m.
Šaltiniai: wikipedia.org
Nėra vietos
Saitai
21.01.1924 | Vai Ļeņinam palikt mūžam dzīvam jeb laiks apbedīt?
Latvijas okupācijas gados 21.janvāris kalendārā bija iezīmēts ar melnu krāsu. Šajā dienā mira cilvēks, ko šodien daudzi dēvē par visu pasaules nelaimju cēloni – tas Vladimirs Uļjanovs (Ļeņins). Viņa mirstīgās atliekas jeb pareizāk būtu teikt, tas, kas vispār no tām palicis pāri, vēl joprojām glabājas Maskavas sirdī – Sarkanā laukuma mauzolejā. Vai nebūtu pienācis laiks tās apbedīt?
31.05.1929 | Kazakh genocide: Soviets made artificial deficit of food. 1,5- 5 million deaths
31.05.1929 | H. Ford signs agreement with Soviet Union for producing cars at GAZ factory
07.04.1930 | W ZSRR wydano zarządzenie o rozszerzeniu systemu obozów GUŁAG
11.08.1932 | Письмо Сталина Кагановичу - начало Голодомора в Украине
22.11.1932 | Genocides against non-russians: Holodomor, Ukraine
12.09.1934 | Baltijos Antantė
01.12.1934 | Savstarpējās komunistu cīņās par varu tiek nogalināts Sergejs Kirovs
Savstarpējās komunistu cīņās par varu tiek nogalināts Sergejs Kirovs. Rezultātā PSRS tiek sāktas plašas represijas
07.04.1935 | Стaлин pазрешил рacстреливать дeтей с 12 лeт
26.11.1935 | Приняты изменения УК, разрешающие смертную казнь несовершеннолетних
25.11.1935 в СССР принято Постановление ВЦИК, СНК РСФС изменяющие УК и разрешающие применение всех мер наказания, включая расстрел, к несовершеннолетним, начиная уже с 12 лет.
09.07.1937 | №1186/ш отпр. 09.07.1937г. про отстрел 3000 беларусов
13.07.1937 | Izdota NKVD slepenā pavēle par nošaujamo kvotām pa PSRS reģioniem
25.07.1937 | USSR. Communist genocide actions against non-russians. Germans' operation, in USSR order Nr. 00439. Shot 41 898
11.08.1937 | Genocide against non-russians in USSR. Polish Operation of the NKVD (1937–38).Order № 00485
In the fourteen months after the adoption of Order № 00485, some 143,810 Polish people were taken into custody, of whom 139,885 were sentenced by extrajudicial organs, and 111,091 executed (nearly 80% of all victims)
11.08.1937 | Początek eksterminacji Polaków zamieszkujących ZSRR
Z mocy rozkazu nr 00485 ludowego komisarza spraw wewnętrznych Nikołaja Jeżowa z dnia 11 sierpnia 1937 roku rozpoczęła się eksterminacja Polaków zamieszkujących Związek Sowiecki. Czystka etniczna, o której mało się mówi.
17.08.1937 | USSR. Communist genocides against non-russians in USSR. Romanian operation. Executed (shot) 5439 Romanians
21.08.1937 | USSR communists genocide actions against non-russians. 1st Korean Operation. Deported more than 170,000
21.08.1937 | Padomju Savienībā tiek iznīcināti Polijas kompartijas līderi un biedri
30.11.1937 | USSR communists genocide against non-russians. Start of Latvian Operation. Order Nr. 49990. Prosecuted 21,300 Latvians, killed in 1937-38: 16,575
11.12.1937 | Genocide against non-russians in USSR. Communist- NKVD Greek operation. Order Nr. 50215
14.12.1937 | USSR communists genocide operations against non-russians. Finnish- Estonian Operation. Shot more than 17,000
05.01.1938 | Протокол "двойки" Ежов-Вышинский о высылке из СССР граждан других государств
29.01.1938 | USSR communist genocide actions against non-russians. Iranian Operation. Repressed 13,297
01.02.1938 | USSR communists genocide actions against non-russians. Bolgar and Makedonian operations. More than 14,000 deported
03.02.1938 | Communist genocides. All actors, editors of Latvian theatre in Moscow "Skatuve" shot this day
Communist genocides. All the actors, editors (& even door guard for the good measure) of Latvian theatre "Skatuve" ("Stage") in Moscow were executed (shot) in one day.
16.02.1938 | USSR communists genocide actions against non-russians. Afgans Operation
23.08.1939 | Tiek parakstīts Eiropas "kreiso"- nacionālsociālistu un komunistu pakts ar tā slepenajiem pielikumiem par Eiropas pārdali
Tiek parakstīts Nacistu—Komunistu pakts
01.09.1939 | Invasion of Poland
The Invasion of Poland, also known as the September Campaign or 1939 Defensive War (Polish: Kampania wrześniowa or Wojna obronna 1939 roku) in Poland and the Poland Campaign (German: Polenfeldzug) or Fall Weiß (Case White) in Germany, was an invasion of Poland by Germany, the Soviet Union, and a small Slovak contingent that marked the beginning of World War II in Europe. The German invasion began on 1 September 1939, one week after the signing of the Molotov–Ribbentrop Pact, while the Soviet invasion commenced on 17 September following the Molotov-Tōgō agreement which terminated the Russian and Japanese hostilities (Nomonhan incident) in the east on 16 September. The campaign ended on 6 October with Germany and the Soviet Union dividing and annexing the whole of Poland.
17.09.1939 | Otrais Pasaules karš. Nepilnu mēnesi pēc nacionālsociālistu-komunistu līguma noslēgšanas Vācijas sabiedrotais- PSRS - iebrūk Polijā
Otrais pasaules karš bija lielākais bruņotais konflikts cilvēces vēsturē, un tajā iesaistījās lielākā daļa pasaules valstu visos kontinentos. Karu uzsāka divu sabiedroto- Vācijas un PSRS saskaņots uzbrukums Polijai. Karš notika no 1939. gada 1. septembra līdz 1945. gada 14. septembrim un prasīja 70 miljonus civiliedzīvotāju un militārpersonu dzīvību. Kara rezultātā tika mainītas pasaules valstu robežas un okupētas daudzas teritorijas līdz pat 1991. gadam. Daļa no teritorijām, kā Prūsija, Piedņestra, Abhāzija, Tiva, Kuriļu salas, Karēlija ir Krievijas okupētas joprojām.
19.09.1939 | Ostaškovas koncentrācijas nometne poļu karagūstekņiem
Ostaškovas nometne – koncentrācijas nometne, kur bija ieslodzīti poļu karagūstekņi. Atradās Nilo- Stolobenskas tuksneša teritorijā netālu no Ostaškovas pilsētas Krievijas federācijā. Nometnē tika turēti 4 700 poļu žandarmi, policisti un citu amatu pārstāvji. Viņi visi tika nošauti 1940. gada aprīlī – maijā.
22.09.1939 | Soviet - Nazi German Military Parade At Brest-Litovsk
28.09.1939 | German–Soviet Treaty of Friendship, Cooperation and Demarcation
The German–Soviet Treaty of Friendship, Cooperation and Demarcation (also known as the German–Soviet Boundary and Friendship Treaty) was a treaty signed by Nazi Germany and the Soviet Union on September 28, 1939 after their joint invasion and occupation of Poland. It was signed by Joachim von Ribbentrop and Vyacheslav Molotov, the foreign ministers of Germany and the Soviet Union respectively. The treaty was a follow up to the Molotov–Ribbentrop Pact, which the two countries had signed on August 23, prior to their invasion of Poland and the start of World War II in Europe. Only a small portion of the treaty was publicly announced.
01.10.1939 | 1.10.1939 sabiedrotie- Vācija un PSRS notur kopīgas militārās parādes iekarotās Polijas pilsētās Ļvovā, Grodņā, Pinskā
Viena no pirmajām militārajām parādēm tika noturēta 1939.g. 22. septembrī abiem iekarotājiem satiekoties Brestā. Vēlāk, pēc Polijas pilnīgas iekarošanas abi sabiedrotie- PSRS un Vācija šo draudzību apliecinošo tradīciju praktizēja plašāk.
05.10.1939 | Latvia and the Soviet Union agreed a "Mutual Assistance Treaty". It amounted to a Soviet military occupation. WW2
18.10.1939 | Spotkanie Stalina i Hitlera we Lwowie
24.10.1939 | PSRS un Vācija paraksta līgumu par naftas produktu un graudu piegādēm Vācijai
15.11.1939 | W Kozielsku utworzono obóz koncentracyjny dla polskich jeńców wojennych
19 września ludowy komisarz spraw wewnêtrznych Ławrentij Beria wydał rozkaz nr 0308, zgodnie z którym utworzono Zarząd NKWD ZSRR do Spraw Jeńców Wojennych (UPW – Uprawlenije po Diełam Wojennoplennych). Tym samym rozkazem polecono zorganizowanie ośmiu obozów jenieckich – ostaszkowskiego, juchnowskiego, kozielskiego, putywelskiego, kozielszczańskiego, starobielskiego, jużskiego i orańskiego. Tak zwaną obsługę operacyjno-czekistowską jeńców wojennych zajmował się Wydział Specjalny NKWD ZSRR. Do 23 września w Zarządzie ds. Jeńców został opracowany regulamin obozu dla jeńców wojennych. Przejściowo jeńcy byli gromadzeni w obozach rozdzielczych i 138 punktach odbiorczych, skąd następnie przekazywano ich do wyżej wymienionych obozów.
26.11.1939 | Shelling of Mainila
30.11.1939 | Winter War
25.12.1939 | 2. Pasaules kara aizsācēju- Vācijas sociālistu un PSRS komunisti savstarpējie apsveikumi
10.02.1940 | Deportation of Poles from Soviet occupied Polish territories
On 10th February 1940 the machinery of terror and national genocide started in territories of Poland, occupied by Soviet Union
03.04.1940 | Start of Katyn massacre
The Katyn massacre, also known as the Katyn Forest massacre (Polish: zbrodnia katyńska, mord katyński, 'Katyń crime'; Russian: Катынский расстрел Katynskij ra'sstrel 'Katyn shooting'), was a mass execution of Polish nationals carried out by the People's Commissariat for Internal Affairs (NKVD), the Soviet secret police, in April and May 1940. The massacre was prompted by NKVD chief Lavrentiy Beria's proposal to execute all captive members of the Polish Officer Corps, dated 5 March 1940. This official document was approved and signed by the Soviet Politburo, including its leader, Joseph Stalin. The number of victims is estimated at about 22,000, with 21,768 being a lower limit.[1] The victims were murdered in the Katyn Forest in Russia, the Kalinin and Kharkiv prisons and elsewhere. Of the total killed, about 8,000 were officers taken prisoner during the 1939 Soviet invasion of Poland, another 6,000 were police officers, and the rest were arrested Polish intelligentsia the Soviets deemed to be "intelligence agents, gendarmes, landowners, saboteurs, factory owners, lawyers, officials and priests".
14.04.1940 | Russians start deportations of 1,7 million Poles from occupied territories by USSR in 1939. 7% from deported were Jews
17.06.1940 | Red Army of Soviet Union occupies Latvia, Estonia
26.06.1940 | USSR sends an ultimatum to Romania demanding that it cede the lands promised to Stalin under the Nazi-Soviet Pact
05.08.1940 | Ar PSRS APP dekrētu tiek izveidota Latvijas PSR - Latvija tika inkorporēta PSRS sastāvā
07.09.1940 | Blitz. Krievu komunistu materiāli nodrošināta, Vācijas sociālistu armija sāk Londonas bombardēšanu. Bombardēšana turpinās 57 naktis bez pārtraukuma
1940. gada 7. septembris Londonā bija silta, saulaina sestdienas pēcpusdiena. LaI gan bija pagājis gandrīz gads, kopš 23.08.1939 Vācija un PSRS bija noslēgušas līgumu par Eiropas pārdali un abas Pasaules karas uzsācējas jau gadu karoja Polijā, Somijā, Anglijā nekas neliecināja par karu. Taču Vācija bija sagatavojusi vienu no lielākajiem gaisa uzbrukumiem "Anglijas sirdij"- Londonai. Bombardēšana 7. septembrī ilga 9 stundas.
12.11.1940 | German–Soviet Axis talks
13.11.1940 | V. Molotova vizīte Berlīnē pie sabiedrotā Ā. Hitlera
Vizīte notika 12.-13. novembrī
13.04.1941 | Japāna un PSRS paraksta neuzbrukšanas līgumu
12.06.1941 | Soviet genocide actions. Moldova June deportations. 29,839 Moldova Romanians deported
14.06.1941 | Juuniküüditamine
22.06.1941 | Operation Barbarossa
26.06.1941 | Soviet planes bomb Kassa, giving Hungary the impetus to declare war the next day
now Košice, Slovakia
27.06.1941 | Ungārija piesaka karu Padomju Savienībai
13.07.1941 | WW2: Britain and the Soviet Union signed a mutual aid pact to support each other in WW2
28.08.1941 | Genocide actions in USSR against non-russians. Decree of USSR of deportation of 438.700 Volga Germans
22.03.1943 | Khatyn massacre
26.04.1943 | Stalin breaks off relations with Polish Government in exile after Poles demand answers over Katyn
02.11.1943 | Soviet genocide. Karachai deportations en masse. 71,869 Karachais deported
28.12.1943 | Genocide actions against non-russians. Operation Ulusy. 91,900 Kalmyks deported
23.02.1944 | Genocides against non-russians. Operation Lentil, Chechnya / Ichkeria
27.02.1944 | Khaibakh massacre
11.05.1944 | The decision of deportation of Crimean Tatars
The state-organized and forcible deportation of the Crimean Tatars from the Crimean Peninsula by the Soviet Union in 1944 was ordered by Joseph Stalin as a form of collective punishment for alleged collaboration with the Nazi occupation regime in Taurida Subdistrict during 1942-1943. The event is also known as Sürgünlik in Crimean Tatar (meaning "exile")
18.05.1944 | Communist acts of genocide: Deportation of Crimean Tatars. 228,543 deported
According to order Nr. ГОКО-5859 (Постановление Государственного Комитета Обороны СССР № от 11 мая 1944), in the early morning of 18.05.1944 deportation of Crimean Tatar begun. Altogether 228,543 crimeans (including all Crimean tatars) were deported. At that time there were about 20,000 Crimean Tatars serving in Soviet army in WWII. After WWII they were forbidden to return to their homes. Even after Stalin's death, Crimea was kept as a restricted zone for Tatars, and mainly Russians were allowed to live here until 1989 (only on 14.05.1990 when re-emigration Program was established). Crimean Tatars make only 12% from Russian occupied Crimea population today
14.11.1944 | USSR communists genocides. 115,000 Meskhetian Turks en masse deported
02.08.1945 | The Potsdam Conference ended. It agreed provisional plans to administer post-war Germany and punish Nazi war criminals
07.04.1946 | Okupētais Kēningsbergas (Kaļiņingradas) apgabals tiek iekļauts PSRS. Visi iedzīvotāji tiek padzīti
12.01.1948 | Убийство Соломона Михоэлса
17.05.1948 | The Soviet Union recognised the new state of Israel
07.07.1949 | The Soviet deportations from Bessarabia and Northern Bukovina
12.08.1952 | Communist crimes. Jewish operation. JAF. Night of the Murdered Poets
holocaust, antisemitism